Gamtinė žemdirbystė: tikresnės daržovės, gražesnis daržas ir mažiau pastangų

Pavargome nuo tų plastmasinių pomidorų, morkų-mutančių, per daug idealiai atrodančių svogūnų laiškų ir aišku žinojimo, kad viskas auginta su dirbtinėmis trąšomis. O tada galvoji – geriau mažiau, bet ekologiškų. O tada dar kartą pagalvoji – o kodėl mažiau? Ir tada sužinai, kad egzistuoja toks dalykas kaip gamtinė žemdirbystė ir jau galvoti nebėra ko.

Daržas be gyvybės ženklų, nors netoliese komposto dėžė? Šis rinkinys tiesiog griauna estetinį pasigėrėjimą jūsų sode. Nepamirškite – dabar kaip niekad ekologija ir praktiškumas derinami su estetiniu vaizdu. Kai pastoviai tenka ravėti, tręšti turiniu iš komposto dėžės, ir laistyti – jau gėrėtis nebesinori. Tik skųstis kai po tiek pastangų, tos salotos ne taip jau vešliai auga.

Daržo revoliucija jau paskelbta – šalin komposto dėžę, grąžinam gyvybę daržui ir transformuojam laiką kieme į raudonojo vyno gėrimą, žvelgiant į vešlią augaliją.

Pagrindinis principas paprastas: daržo gyvybės pagrindas yra mikroorganizmai. Pasirūpinkite laisvu oro patekimu, drėgme ir maistu augalams jau prieš sodinant. Tai daroma PARUOŠIANT ŽEMĘ. Išsirinkę plotą, pasirūpinkite laikraščiais ar kartonu, ir apdenkite žemę keliais sluoksniais. Pakankamai sudrėkinus, kartonas irs, o vieta po juo bus puiki terpė sliekams ir kitiems gyviams, kurie purens žemę. Ar žinojote, kad sliekai pagamina geriausiai augalams pasisavinamą trąšą?

Ant viršaus – KOMPOSTAS. Tai gali būti nupjauta žolė, nušienauti lapai, piktžolės ar kitos gerai irstančios organinės atliekos. Tikras džiaugsmas mikroorganizmams ir dėka jų – augalams. Na ir tada visa tai gerai padengiame žeme sodinimui: juodžemiu ar kita kokybiška žeme iš jūsų senelių ar kaimynų. Jei nežinojote – augalai sudaryti iš to, ką jie įsisavina augdami. Skaidant augalų liekanas, išskiriami mikroelementai, iš kurių buvo sudarytos pačios liekanos. Padėkokime tiems mažiems padarėliams, kurie skaido liekanas ir aprūpina augalus geriausiu maistu. Taip yra visur – neturi būti didelis ir grėsmingas, kad be tavęs nebūtų galima išgyventi.

Ir kai jau žemė paruošta sodinimui, seka MULČIAVIMAS. Tai viršutinis sluoksnis, kuriam tinka pjuvenos, medžio žievė, šiaudai, nugenėtos šakos su visais spygliais, lukštai, kevalai. Tai ypač svarbu gamtinėje žemdirbystėje, nes tai saugo žemę nuo išdžiūvimo, piktžolių, o svarbiausia – gerina dirbtos struktūrą ir sukuria idealią drėgmę, sąlygas mikroorganizmams. Paprasčiau pasakius – orientuojamės ne į augalų, o į jų pagalbininkų poreikius. Tai tiek apie mulčią. Svarbu tik atkreipti dėmesį, kad greičiau augančioms daržovėms labiau tiks greičiau skaidomas mulčias, ilgiau augančioms – atvirkščiai. O storis darže turėtų būti per 3 pirštus, kad nebūtų pakankamai storas ir nedusintų šaknų, bet kartu ir apsaugotų nuo kaitros. Ar žinote, kad komposto dėžėje, naudingasis žemei azotas išgaruoja? Nebent jums komposto dėžė labai graži – galite ją pasilikti. Nors daug naudingiau pasirūpinti trąšą iškart po augalais.

Įsivaizduokite – turėsite daugiau laiko grožėtis, o ne tarnauti. Žaluma spindi gyvybe, daržovės kvepia natūralumu, o vietoj bandymo paslėpti komposto dėžę, rasite puikų būdą kaip darželį integruoti į jūsų mielą sodo kampelį.